išbjurinti

išbjurinti: išbjùrinti 1. caus. išbjurti 1: Visas ... sukruvintas ir iždarkčiotas arba ižbjùrintas DP177. 2. išplūsti: Išbjùrino visokiais žodžiais, kokius tik mokėjo Ds. | refl.: Ką mačys, kad su visais išsibjùrinsi (susipyksi) Alk. 3. Švn caus. išbjurti 3: Oi kaip vaikai išbjùrinti – vienos duonos nevalgo! Pns. | refl.: Tep jau išsibjùrino tie vaikai! Gs. \ bjurinti; išbjurinti; pabjurinti; subjurinti

Игры ⚽ Поможем написать реферат

bjurinti — bjùrinti, ina, ino 1. caus. bjurti 1: Vaikeli, nebjùrink stiklo Grž. Raupsas ... žmogų bjùrina DP327. | refl.: Jo kalba visi girdėję bjùrinos (piktinosi, bjaurėjosi) Rm. 2. caus. bjurti 3: Tasai lapumas, tas nepaklusnumas ... bjurina žmogų… … Dictionary of the Lithuanian Language
išbliurinti — išbliùrinti 1. intr. išeiti apsirengus plačiais drabužiais: Ans jau į sodą išbliùrino Grg. 2. tr. išdrembti, išbjurinti: Tokiu išbliùrintu keliu sunkio vežimo neveši Varn. 3. tr. išplerinti: Padėk, toks didelkojis, išbliùrinsi vaikuo batus… … Dictionary of the Lithuanian Language
pabjurinti — pabjùrinti caus. pabjurti: 1. Tas lietus vėl kelius pabjùrino Skr. 2. Ne kas ing nasrus įeit, pabjùrina žmogų DP110. | refl.: Tu buvai kaip rykas pražuvęs, norint teip labai nuodėmėmis pabjùrinais ir patepeis DP95. bjurinti; išbjurinti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
subjurinti — subjùrinti caus. subjurti 1: [Šlapias sniegas] subjurindavo kelius ir kelelius rš. Gymis smirdinčiais spjaudalais ir skrepliais subjùrintas DP145. bjurinti; išbjurinti; pabjurinti; subjurinti … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias